šunlaižiauti

šunlaižiáuti, -iáuja, -iãvo intr. NdŽ menk. žeminantis pataikauti, gerintis: Prieš kiekvieną reikalingą klūpčiojai, šunlaižiavai… V.Bub. | refl.: Plačiažemiai baliavojo su vokiečiais, šunlaižiavosi, vaikščiojo susikabinę P.Cvir.